Turiu tokią draugę, kuri mano, kad yra negraži, ir kiekviename žingsnyje tai sau primena.
"Aš negraži, aš niekam nepatinku, manęs visi nemėgsta ir niekas nemyli. Aš niekam nerūpiu, aš stora..." ir taip toliau, ir taip toliau. Atsibosta. Nesuprantu, kokią teisę ji turi taip manyti? Kiekvienas esame unikalus, kiekvienas esame gražus, ir tik kažkoks kvailas išmąstymas, kad grožis - tai būtent kažkas panašaus į tarkim kokią A.Jolie ar visus Victoria Secret modelius, ir jei tu jų neprimeni - viskas, tu pasmerktas būti negražiu, arba - tavo siekiamybė yra būti tokiu kaip jie. BULLSHIT. BULLSHIT. BULLSHIT.
Nusistovėję standartai neturi būti mūsų siekiamybė, galėčiau pasakyti, net atvirkščiai - tai nuobodu. Nuobodu yra barbės ir kenai, ta įprasta mūsų akiai išvaizda.
O grįžtant prie mano draugės, yra keli variantai kodėl ji sakosi esanti negraži:
1. Jai tai dažnai sako aplinkiniai
2. Jos grožio supratimas pakankamai primityvus
3. Ji nori visiem įtikti.
Pirmas manau mažiausiai tikėtinas. Jei ji nesulaukia kiekviena dieną po n-ioliką komplimentų kokia ji graži, tai nereiškia, kad ir bjauri. Viskam savas laikas.
Grožis. Kažkada ji man atsiuntė modelio Eleonor Calder (Apačioje) foto ir pasakė, kad jos kūnas - tobulas. Lieknutės merginos iš mados pasaulio diktuoja savo taisykles, kvaili - jų klauso, protingi - gyvena savo gyvenimą.
Stori žmonės sulieknėja, tie, kurie tai daro dėl savęs - šaunuoliai, bet mano draugė ir taip būdama liekna numetė dar +10kg, tad ją pačią be sudarė oda ir kaulai, o ji vis tvirtino, kad vis dar per stora. Pradėjau manyti, kad tai kažkas rimčiau, nei norėjimas būti panašiu į "90/60/90" modelius. Pasakiau jai, kad manau, jog ji serga anoreksija, tačiau...ji tik nusijuokė. Man patiko jos juokas, ir žymiai labiau nusiraminau, kad kai atėjusi kitą kartą radau ją šiek tiek panašesnę į save - Linksmesnę, besišypsančią ir galų gale, pradėjusią valgyti. Ji man išsipasakojo, ir galų gale paaiškėjo, kad dėl šito chaoso kaltas jos klasiokas, kuris vadindavo ją storule, tačiau tas pravardžiavimas nesibaigė ir tada, kai ši Taiiiip sulieknėjo. Tai supratusi, ji nusprendė, kad geriau bus laiminga "Storule", nei amžinai nevalgiusiu "kaulų maišu". Ir nors, dabar ji MAN žiauriai liekna, tačiau bent "Picos Naktis" vakarėlio nebe atsisako.
O jeigu apie mane, tai aš taip pat pridursiu, kad nesu standartinė. Ir nenoriu tokia būti. Aš sau patinku tokia, kokia esu. Neneigsiu, būna dienų, kai jaučiuosi pati baisiausia pasaulyje, stora karvė ir neįsivaizduoju, kaip kam nors aš galiu patikti...tačiau tos dienos kaip atėjusios, taip ir praeina.
Stengiuosi, ir dažniausiai man pavyksta neleisti sau galvoti, kad esu negraži. Sau - aš graži, o kaip mano kiti - man nerūpi. Svarbiausia, kad patinku sau, o visiems gi neįtiksi.
Dar vienas gan įdomus dalykas, kurį neseniai perskaičiau knygoje "Paslaptis", kad tu pritrauki dalykus, apie kuriuos mąstai. Vadinasi, jei tu manai, kad esi negražus, niekam neįdomus ir tu niekam negali patikti, tai greičiausiai taip ir bus, ar yra. Kodėl optimistai dažniau turi tai ko jie nori, arba yra patenkinti tuo, ką turi? Nenustoja svajoti ir kalba vien apie teigiamus dalykus? Kodėl jiems sekasi? Nes jie prisitraukia tą sėkmę savo mintimis. Tad norit tikėkit, norit ne, tačiau mes esame tai, kuo patys save laikome.
Apskritai, grožio sąvoka yra gan subjektyvus dalykas. Vieniems viena yra gražu, kitiems ne, tačiau kodėl mes leidžiame sau kritikuoti kitus pagal savo nuomonę? Sakyti, kad jis toks ir anoks, nes TU taip manai? Įsivaizduoti, kad esi gražesnis už kitus, ir visi kiti - ne tavo "lygio"? Kokią teisę mes turime vertinti kitus? Sakyti - tu storas ar priešingai - vadinti bulimikais ir anoreksikais vienas kitą?
Mes visuma. Kiekvienas atskirai esame unikalus, tačiau kol būname drauge, būkime ta "visuma", kurioje malonu būti, kadangi, kaip sakoma "Pasitinki pagal išvaizdą, palydi pagal protą".
Palieku jus su gan nuotaikinga LMFAO daina "I`m Sexy and I Know It". Įsiklausom į dainos žodžius ir šiek tiek pakrutinam užpakaliuką! http://www.youtube.com/watch?v=LuhCzx7ohyM
(Eleonor Calder <-)
Su meile, Izabelė, XOXO
Geras įrašas :o Verčiantis susimastyti. Kažkada ir aš skaitinėjau tą knygą Paslaptis, tad suprantu apie ką šneki. Teigiamas mąstymas, manau išties geras dalykas. :) Netikiu tuo visu šimtu procentų, bet.. verčia susimąstyt. :P
AtsakytiPanaikintiAčiū labai už nuomonę :) Kviečiu paskaityti mano kitus naujus įrašus :)
Panaikinti