2014 m. kovo 26 d., trečiadienis

Chanel kvepalai vilioja arba kodėl būti kekše - menas

Aš noriu būti vaikinu
Noriu būti vaikinu, nes tai lengva. Ryte atsikelčiau ir man nereikėtų valandos puoštis, kad kur nors išeiti – aš tiesiog susišukuočiau plaukus ir po penkių minučių būčiau pasiruošęs.(https://www.youtube.com/watch?v=t2rXE5nFrz4&noredirect=1 - nuoroda atsidarys paspaudus, įrašas neišsijungs) Jau įsivaizduoju save – stiliovas, achujenas, su geru humoro jausmu, pasportavęs, kvepiantis Chanel kvepalais, džentelmeniškas, klasiška apranga.

 Galėčiau duotis su visomis merginomis iš eilės, ir būčiau laikomas Kazanova, mergišiumi, kurio visos norėtų, (palyginimui, tokios merginos dabar apibūdinamos kaip kekšės), ne tik galėčiau, bet ir duočiausi su visomis.

Savo kalba išprovokuočiau jas pastoviai nurausti, o judesiais priversčiau jų kūnui virpėti nuo šiurpuliukų. Nuo mano nepadorių gestų merginos sudrėktų, o vaikinai nervintųsi, kad nusikabinu jiems iš po nosės jų mėsas. Mokėčiau žaisti akimis, mimika ir balsu – ir būčiau ne pasileidusi, kaip dabar, tokia vadinama mergina, o tiesiog – artistišku. Sakyčiau tai, ką kiti nori girdėti, o pastoviai , kiekvienai sutiktai merginai sakyčiau, kad aš jos niekada neužmiršiu ir, kad ji – mano geriausia iš geriausių.

Žaisčiau su jausmais, gundyčiau kiekvieną iš eilės, ir visi man sakytų, kaip aš gerai moku čiešinti panas. Mano šaunumo lygis kiltų su lyg permiegotų merginų skaičiumi. Kiekvieną vakarą – vis kita. Juk tai normalu. Vaikinams tai normalu

Atidaryčiau duris, pasakyčiau, kad tu graži, pagirčiau tavo akis, padovanočiau be progos gėlių ir parodyčiau dėmesį – tu išsilydytum, o aš būčiau tavo svajonių vaikinas. Akį pamerkčiau – viskas, tu suskydai, nusišypsočiau savo kerinčių dantų šypsena, ir kelioms minutėms užlaikyčiau akių kontaktą – viskas, tu mano
Išmokčiau groti gitara visas Bruno Mars ir James Blunt dainas, ir pasakyčiau, kad jas skiriu tik tau. Ir taip sakyčiau visoms iš eilės. 

Vaikinų kekšių nėra, yra tik Kazanovos, todėl nebijočiau daryti nieko – juk tai tik, viso labo, praktika, o praktika visada gerai.

Pastoviai vaikšiočiau pusnuogis, juk tai taip nuostabu, kai gali demonstruoti savo kūna, ir būsi pavadintas ne pasileidusiu, o tiesiog Seksualiu.

Žaisčiau ir kalbėčiau temomis be tabu, juk merginas jaudina vaikinai, kurie moka kalbėti visomis temomis laisvai, kurie pasitiki savimi ir elgiasi kaip „Badboy“, juk tai taip vilioja.

Pažaisčiau su viena, kita. Man tai būtų akimirkos romanas, savaitgalio nuotykis, penas mano sielai. Aš ją užmirščiau po poros dienų, o mergina vis dar begalvotų apie mane, tikėdamasi sulaukti bent kažkokios tai užuominos iš manęs.

Galėčiau girtis draugams, kaip man sekasi, nusikabinau ir kiek pakabinau, ir nereikėtų slėpti ar šiek tiek viską švelninti – tiesiog sakyčiau kaip yra.

Jei norėčiau permiegoti su kuo nors, taip ir pasakyčiau – nes juk tada, aš skaitausi kaip žinantis, ko noriu ir siekiantis savo tikslo. Nebūčiau palaikytas „Besikariantis ant kaklo“

Būčiau prisiekęs Kazanova, kuriam negalėtų atsispirti niekas, nes  tokios merginos šiais laikais gali būti tik kekšėmis

Geros dienos, linksmų kekšių,
Izabelė.



2 komentarai: