Šis įrašas taip pat manau neturi prasmės, bet...aš nebūsiu aš, jei jo neparašysiu :D
Penktadienio vakaras. Buvau ką tik grįžusi iš draugės. Naršiau internete. Buvau šiek tiek susierzinusi, kadangi man nepavyko rasti Sheet`u (natų, liet.) Lionel Richie dainos "Endless love" (https://www.youtube.com/watch?v=bAqz0AwLRjk), manau, daug kas jos galit nežinot, tačiau man tai viena iš gražiausių dainų, o grojant su pianinu ji turėtų skambėti tobulai...ai, taip, nukrypau nuo temos. Įsijungiau Macklemore dainą "Same Love"( http://www.youtube.com/watch?v=g1TBgcctcco/a> ), įsiklausiau į žodžius ir tiesiog dar kartą prisiverčiau save prisiminti, kad mes esame visi skirtingi, bet tuo pačiu ir vienodi. Skirtingai galime mąstyti, rengtis, tačiau kai reikia, sugebame priimti vieningus sprendimus. Prisiminiau, kaip draugė šiandiena skundėsi dėl bjauraus spuogo, pasirodžiusio tikrai nedėkingoje vietoje, ir dabar supratau, kad mes tiesiog nepastebime gerų dalykų. Nepastebime, kad būtent paauglystės metuose mes pirmą kartą pasibučiuojam, ir užplūsta tokie jausmai, kokių nė neįsivaizdavai, kad yra, pradedame suprasti, kad laikytis su berniuku ar mergaitė už rankų nėra gėda, o tai gražu, pirmą kartą kažkuo susižavime, įsimylime, mylimės, darome klaidas ir liekame įskaudinti. Pirmą kartą prigeriame, išbandome viską, ko šiaip, niekada nedarytų suaugusieji. Pradedame suprasti, kad mokytis yra verta ir reikalinga, tačiau dažniausiai pritingime, o po to, aiškinamės tėvams prikurdami jiems pasakėlių. Mes apsijuokiame prieš kitus, kartais nusišnekame, merginos dažosi, daro viską, kad būtų gražesnės ir atkreiptų į save dėmesį, o vaikinai atranda save sporto salėse ar kažkur kitur. Mes meluojame tėvams, draugams ir kitiems, kam būtina, kritikuojame kitus, nesirūpindami, ar tai juos skaudina ar ne, pradedame nekęsti žmonių be priežasties, vadiname vienas kitą visokiomis pravardėmis ar kitokiais vardais, prisidarome tokių nuotraukų, kokias reikia slėpti po 20 aplankų kompiuteryje, tačiau ištrinti nekyla ranka, o mūsų nuotaikos keičiasi greičiau, nei patys galime susigaudyti, bet tai ir yra gyvenimas. Jei išbrauktumėme visus negatyvius dalykus iš jo, ar būtų tada smagu gyventi? Ar mes be sugebėtum įvertinti laimę ir tai, kokias galimybes mums suteikia visata? Viskas yra reikalinga. Visos klaidos mus moko gyventi, nes niekada nekritę, negalėsime pakilti.
Vieną dieną tai pasibaigs, tačiau kol kas mes dar turime laiko daryti visus šiuos dalykus, tad pirmyn! Pamirškit visas dramas ir kitas nesąmones, kurioms dėmesio skirti neverta, šypsokitės aplinkiniams, nes juos tai erzina ir tiesiog GYVENKITE, nes kito tokio laiko jau nebebus :)
Apie tai ir yra šis blogas. Prisiminimai, idėjos, mintys, muzika, renginiai, viskas, kas gali pagyvinti jūsų gyvenimą.
Tik vienas perspėjimas - Kas per daug, tas nesveika, tad darykite tai, kas jums šauna į galvą,bet nepamirškite, kad gyventi teks ir vėliau :)
Su meile, Izabelė, xoxo:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą